Servituto nustatymas
Servitutų nustatymo pagrindais gali būti:
1) įstatymai;
2) sandoriai. Sandoriais nustatyti servitutus gali tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas;
3) teismo sprendimas. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Dėl servituto nustatymo į teismą gali kreiptis daikto savininkas ar valdytojas;
4) administracinis aktas. Administraciniais aktais nustatyti servitutus galima tik įstatymais numatytais atvejais.
Civilinis kodeksas numato tokius servitutų nustatymo apribojimus:
1) nustatyti tarnaujančiajam daiktui naują servitutą leidžiama, jeigu juo nebus pažeidžiamas pirmiau nustatytas servitutas;
2) hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui nustatyti ‘ servitutą leidžiama tik visų kreditorių sutikimu arba teismo sprendimu.
Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Servitutas baigiasi:
1) jo atsisakius. Viešpataujančiojo daikto savininkas gali atsisakyti turimo servituto tik tarnaujančiojo daikto savininko naudai. Atsisakyti galima ir tik kai kurių servitutu teikiamų teisių.
2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku. Šiuo pagrindu servitutas baigiasi, kai tas pats asmuo tampa viso tarnaujančiojo ir viso viešpataujančiojo daikto savininku.
3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui.
4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei. Šiuo atveju tarnaujančiojo daikto būklė turi pablogėti tiek, kad jis nebegalėtų atlikti tarnaujančiojo daikto funkcijų. Jeigu tarnaujantysis daiktas atgauna prarastas savybes, dėl kurių jis vėl gali atlikti tarnaujančiojo daikto funkcijas, servitutas atnaujinamas. Šiuo atveju neturi reikšmės irtas faktas, kad pertą laiką, kai pablogėjęs daiktas negalėjo atlikti tarnaujančiojo daikto funkcijų, būtų suėjęs senaties terminas. Sprendimą dėl servituto pabaigos ir atnaujinimo šiuo pagrindu priima viešpataujančiojo daikto ir tarnaujančiojo daikto savininkai, o esant ginčui – teismas;
5) išnykus servituto būtinumui. Kai aplinkybės susiklosto taip, kad viešpataujantįjį daiktą galima tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, servitutas baigiasi tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų susitarimu, o jiems nesusitarus – teismo sprendimu;
6) suėjus senaties terminui. Servitutas baigiasi suėjus senaties terminui, jeigu turintis teisę juo naudotis asmuo savanoriškai dešimt metų nesinaudojo servitutu suteikiamomis teisėmis pats arba per kitus asmenis. Laikas, kurį nebuvo naudojamasi servituto teikiamomis teisėmis dėl nenugalimos jėgos ar tarnaujančiojo daikto savininko ar valdytojo trukdymo, j senaties terminą neįskaitomas. Jeigu servituto turėtojas servituto suteikiamas teises įgyvendino tik dalyje tarnaujančiojo daikto, tai servitutas baigiasi tik likusiai tarnaujančiojo daikto daliai. Servitutas negali baigtis dėl senaties, jeigu buvo naudojamasi tik dalimi servitutu suteikiamų teisių. Suėjus senaties terminui negali baigtis kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis taku ar keliu, vedančiu į kapines. Sprendimą dėl servituto nutraukimo dėl senaties priima teismas.
Civilinis kodeksas statinių servitutų pasibaigimui dėl senaties kelia papildomų sąlygų. Statinių servitutas dėl senaties gali pasibaigti tik esant abiem šioms sąlygoms:
1) viešpataujančiojo daikto savininkas pats arba per kitus asmenis dešimt metų nesinaudojo servitutu teikiamomis teisėmis;
2) viešpataujančio daikto savininkas tarnaujančiajam daiktui padarė ką nors tokio, kas nesuderinama su naudojimosi servitutu teisėmis.
Servituto pasibaigimo momentu laikomas jo išregistravimo momentas, išskyrus tuos atvejus, kai tas pats asmuo tampa ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku bei žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui. Dėl servituto pabaigos į viešą registrą gali kreiptis tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto savininkai.