Bankų bankroto priežastys Lietuvoje
Bankų bankrotas yra įprastas reiškinys daugelyje šalių. Pavyzdžiui, turinčiose daugiau kaip 100 metų bankų veiklos tradicijas, dėl finansinių sunkumų kasmet yra uždaroma 10-15 bankų, o 1985 metų ekonominio nuosmūkio metu buvo uždaryta net 120.
Ekonominė literatūra nagrinėja 3 pagrindines bankų bankroto priežastis, kurios, žinoma, būdingos ir lietuvos bankams:
- Aktyvų neteikimas. Visų pirma, tai yra tuomet, kai skolintojas uždelsia grąžinti paskolą numatytu laiku. Yra nustatyta, kad vidutiniškai 1 iš 50 banko paskolų yra negrąžinama. Banko krizę sukelia panika, susieta su masiniu indėlių išėmimu ir banko bankrotu. Ekonominėje literatūroje nagrinėjami nusikaltimai kaip grynų pinigų netekimo priežastis. Problema tuo įdomi, kad bankai nebijo „vagių iš gatvės“, nes jie daugiausia yra apdrausti, pavojingesni yra tie nusikaltimai, kuriuos padaro patys banko darbuotojai, kasininkai ar dirbantys su kompiuteriu.
- Nelikvidumas yra antra banko bankroto priežastis. Bankai turi turėti protingą likvidumo laipsnį. Tačiau Lietuvoje dar nėra pakankamai gero mechanizmo, garantuojančio paskolų ar vertybinių popierių rinkos afektyvų funkcionavimą.
- Nuosavos veiklos nuostoliai yra dažnai sutinkama bankų bankroto priežastis. Tai, žinoma, yra būdinga ir daugeliui Lietuvos bankų, kadangi naujai atsiradusių bankų veikloje yra nemažai nekompetetingumo ir neefektyvios veiklos.
Bankų bankrotą Lietuvoje be šių pagrindinių priežasčių sąlygoja ir kai kurios specifinės:
- Įlgą laiką, mūsų nuomonė, buvo netobuli ir per švelnūs bankų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Per vėlai yra priimtas komercinių bankų įstatymas.
- Infliacijos stabilizavimas sąlygojo palūkanų normos mažėjimą bei nuolatinį kitimą, o tai trikdė bankų veiklą.
- Piniginio vieneto pririšimas prie konvertuojamos valiutos mažina komercinių bankų veiklos galimybes.
- Indėlininkų nepakankamas ekonominis išprusimas ir pasitikėjimas bankais, informacijos nebuvimas taip pat buvo viena iš bankų bankrotą sąlygojusių priežasčių.