Teisininkai

ĮBĮ numato pareiškimo pateikimo teisę: kreditoriui (-iams), savininkui (-ams), įmonės administracijos vadovui bei įmonės likvidatoriui įmonės likvidavimo aveju.Tačiau kaip rodo praktika, iškilus bankroto grėsmei įmonėje, įmonės savininkai ir vadovai neskuba pasinaudoti įstatymo suteikta teise kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o atvirkščiai vilkina procesą ir veda įmonę į dar didesnę krizę bei sudėtingesnę situaciją.

Aktyviausias bankroto iniciatorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, nors  niekas geriau nežino įmonės esamos finansinės situacijos, kaip jos vadovas ar savininkas. Todėl svarbu, kad minėtiems asmenims, tai yra įmonės vadovui (-ams) ir savininkui (-ams) būtų nustatyta ne teisė, o pareiga kreiptis į teismą, kai įmonė tampa nemokia.

Be to, šiame įstatyme susikerta dvi jos teisės normos (konkrečiai ĮBĮ 5 ir 8 straipsniai), kurių viena numato savininko ir administracijos vadovo teisę kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei , kita nustato minėtą nuostatą kaip pareigą (ĮBĮ 8 str. 1 d.).

Todėl siekiant padidinti įmonės savininkų ir vadovų atsakomybę laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir panaikinti esamą koliziją tarp 5 ir 8 straipsnio nuostatų, projekte siūloma pakeisti 5 straipsnį, nustatant įmonės vadovui ir savininkui prievolę (o ne teisę, kaip yra dabar) pateikti pareiškimą teismui, jeigu įmonė negali ar negalės atsiskaityti su kreditoriais.

Projekto siūlymą įstatymiškai nustatyti vadovams ir savininkams prievolę, o ne teisę kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, kai įmonė tampa nemoki yra būtina ir labai teigiamai vertinama, nes niekas nežino geriau įmonės finansinės situacijos, kaip vadovai ar jos savininkai. Tačiau, kaip rodo praktika vadovai neskuba kelti bankroto bylų.

Tai kad sumažėjo įmonės vadovų aktyvumas inicijuojant bankroto procesus, per 2005 m. I pusmetį, palyginus su 2004 m. atitinkamu laikotarpiu (vadovai bankrotų inicijavo 5,1 proc. mažiau), konstatuoja ir Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos.

Atsižvelgiant į ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, bei pačių bankroto bylų sudėtingumą ir Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) teismui pateikiamiems pareiškimams, skundams prašymams keliamo pagrįstumo reikalavimą, projekte paliekamos galiojančias nuostatos, jog pareiškimai pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu CPK nustatyta tvarka ir tai, kad „prie pareiškimo pridedami jo pagrįstumą įrodantys dokumentai.